Romos termos

Žodis "termos" lietuvių kalba reiškia šiltą maudyklę, pirtį. Bet kaip romėnų termos buvo nepanašios į dabartines pirtis!
Žinoma, jose ir maudydavosi, ir prausdavosi,tačiau termos turėjo kur kas platesnę paskirtį. Puikiai marmuru išklotos salės, galerijos, kur malonu pasivaikščioti, erdvios patalpos sportiniams žaidimams, poilsio kambariai, tavernos ir užkandinės, paveikslų, skulptūrų parodų kambariai, sodai ir fontanai, gimnasijos - visa tai sutraukdavo į termas daug žmonių.


Pirmąsias termas Romoje, Marso lauke, pastatė karvedys ir Oktaviano Augusto draugas Agripa. Beveik visi vėliau valdžiusieji imperatoriai, siekdami populiarumo statė naujas termas, vieni už kitus didesnes.
Pasiturintys romėnai paprastai maudydavosi ne rečiau kaip sykį per dieną.


Termos turėjo savotišką centrinio šildymo sistemą. Rūsyje arba pusrūsyje stovėjo kūrykla: karštas oras ir dūmai šlidė grindis, o eidami kiaurymėmis - ir sienas. Tokia šildymo sistema buvo naudojama tik cezarių  rūmuose ir turtuolių namuose. Paprastai romėnų namai visai neturėdavo šildymo; šaltu oru į kambarį įnešdavo krosneIę su žarijomis, kaip kad ir dabar daroma Italijoje. Kūrendavo malkomis, bet tolimojoje Britanijoje, kuri buvo Romos provincija beveik 400 metų, naudojo ir akmens anglį.


Termų buvo įvairiausių. Neregėtai prabangios Dokletiano pirtys, užėmusios apie 30 ha, niūrios ir nešvarios termos varguomenei, kuklios įgulų pirtys (viena jų yra Kryme, ties Jalta, kur buvo įstkūrusi romėnų tvirtovė Charaksas) -  visos jos paprastai būdavo trijų skyrių: šaltos pirties (frigida-riumo), šiltos pirties (tepidariumo) ir karštos pirties (kaldariumo).


Termas atidarydavo ryte. Už nedidelį mokestį - ketvirtį aso - buvo galima jose praleisti ištisas valandas. Kiekvienas galėjo rasti užsiėmimą pagal savo skonį -  vieni ėjo į biblioteką, kiti į gimnastikos pratimų kambarius, treti vaikštinėjo puošniomis salėmis. Marmurinėje nišoje ginčijosi filosofai ir prie jų susitelkę mokslinių pokalbių mėgėjai; užjūrio pirklys, apsuptas smalsuolių minios, pardavinėjo retas prekes; jauni dabitos - turtingų tėvų sūnūs - stengėsi pralenkti vienas kitą sąmoju. Linksmi šūksniai aidėjo iš kamuolio žaidimų salės, kur ūžaudami lakstė ore įvairiaspaIviai rutulai. O daugelis lankytojų leido laiką žiūrinėdami statulas ir paveikslus, kuriais gausiai buvo papuoštos termos.


O štai baigė ruošti ir karštą pirtį. Pasigirdo gongas, ir lankytojai nuėjo į drabužinę. Rūbus, prižūrimus vergo, paliko ant akmeninio suolo, o patys nuėjo į tepidariumą - šiltą pirtį. Vieni prausėsi čia, kiti pirmenybę teike prakaitą varančiai karštajai pirčiai. Karštoji pirtis buvo atskiroje patalpoje, o likusiose salėse - vonios ir baseinai, kuriuose galėjo maudytis ir netgi plaukioti. Baseinai buvo nedidelės mūsų teatro salės dydžio. Karštosiose pirtyse buvo ir karšto, ir šalto vandens baseinai.


Kaip žinome, pirtyse romėnai vartojo strigiles - gremžtukus, kuriais nubraukydavo nuo odos dulkes ir purvą. Tais laikais romėnai prausimuisi dažniausiai vartojo pupų miltus. Nupraustą kūną įtrindavo kvepiančiu aliejumi.


Termose buvo galima nusipirkti absoliučiai visko - nuo prausimosi reikmenų ir kvepalų iki skanėstų ir vyno. Atėjęs į termas, žmogus galėjo čia praleisti valandų valandas, neišeidamas į lauką.


Termos, ypač vėlyvosios Imperijos laikais, buvo tikri rūmai. Jų vidaus apdailai ir puošimui vartodavo marmurą, mozaiką, vertingų veislių medį, sienų tapybą, skulptūras. Daugelis statulų - geriausių muziejų pasididžiavimas - rastos kasinėjant termas.


Marmuriniai gultai, kėdės ir krėslai buvo tikri meno kūriniai. Imperatoriaus Karakalos termose buvo apie 1600 krėslų. O norint įsivaizduoti tų termų dydį, pakanka pasakyti, kad jose vienu metu galėjo maudytis, vaikštinėti ir gimnastikuotis iki 3 000 žmonių.


Žinoma, pasiturintys piliečiai turėjo namuose vonias, kurios prabanga pranoko bet kokią vaizduotę. Kai kurie turtuoliai įsakydavo iškloti vonias grynu sidabru. Iš sidabro gamindavo ir vandens čiaupus.


Romoje labai garsėjo gydomieji mineraliniai šaltiniai, ypač Bajų, esantys jūros pakrantėje, į pietus nuo Romos. Čia, į Bajus, atvažiuodavo ilsėtis Romos turtuoliai. Bajų kurortas buvo nepaprastai vaizdingas. Čia pridygo prabangių vilų, ir netrukus Bajai tapo vienu puošniausių Italijos miestų.

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1