Rusiškos pirties ypatumai

Senosios Rusios ir viduramžių Rusijos pirtys turi savo ypatingų bruožų.  Metraštininkas Nestoras (IX a.) rašė, kad pirčių yra visoje šalyje ir kad rusai, išsipėrę pirtyje, labai mėgsta pasivolioti sniege ar pūkštelėti eketėn. X a. Rusijoje pabuvoję arabų keliautojai pabrėždavo, kad kaimų pirtys panašios į žemines, kuriose ir gyvenama. Iš tikrųjų, senovėje pirmučiausiai statydavosi pirtį ir joje gyvendavo, kol sumanė atskirai statytis gyvenamąjį būstą.


Adamas Olearijas, XVII a. ketvirtojo dešimtmečio Šlezvigo-GoIšteino pasiuntinybės Rusijoje sekretorius, pasakoja: "Rusai gali iškęsti nepaprastą karštį, išsitiesę pirtyje ant plautų, liepia plakti ir trinti kūną karštomis beržinėmis vantomis; aš to negaIėdavau iškęsti. Po to, kai nuo karščio išrausta ir nusilpsta, nuogi, vyrai ir moterys, bėga praustis šaltu vandeniu, o žiemą voliojasi sniege, lyg muilu trindamiesi juo kūną, o atvėsę vėl puola į karštą pirtį".


Garo pirtys Rusijoje atsirado žmonėms ėmus suvokti higienos svarbą, anksčiau už liaudies mediciną. Tokios liaudies higienos priemonės, kaip apsiplovimas šaltiniuose, karštos vonios ir pirtys buvo naudojamos ne tik kūno švarai palaikyti, bet ir sveikatai stiprinti, grūdinimuisi, jaunystei ir grožiui išsaugoti. Net  naujagimius maudydavo šiltame vandenyje, ištirpdę šiek tiek šarmo, kurį gamindavo iš šiaudų pelenų (jie švelnesni už medžio pelenus), pratindavo prie pirties ir beržinės vantos, prieš tai vaiko odą storai ištepę mielėmis ir suvystę į palą.


Rūpindamosios sveikata ir gražia oda, moterys, naudojo maisto produktus: šviežią ir raugintą pieną, ruginę duoną, grietinę, duonos girą, medų, grūstmilčius, augalinį aliejų, sviestą, agurkus, kiaušinius ir kitą, taip pat augalų lapus, šaknis, vaisius. Pirtyje naudodavo labiau paplitusius augalus: ramunėlių lapus, stumbražolę, trauklapius,ugniažolę, varnalėšas, ąžuolo žievę, dilgėles, mėtas ir kita.


XVll a. buvo išrasti tobulesni vandentiekiai. Vanduo specialia galerija tekėdavo į šulinį, įrengtą bokšto rūsyje. Iš ten arkliniu vilktu vanduo būdavo pakeliamas į bokštą ir švininiais vamzdžiais pakliūdavo į rezervuarus, o jau ten, - į caro pirtis.


Istorikai ir etnografai teigia. kad rusų kaimuose nuo seno buves paprotys pertis krosnyje. P. Strachovas savo veikale "Rusų liaudies padavimai" rašo: "Kai krosnis gerai iškūrenta, sakysim, iškepus duoną, padą iškloja šiaudais, paima vantą, iki minkštumo, ir dėl linksmumo nedidelį kaušą giros, o jei periasi jaunikis su nuotaka prieš vestuves -tai alučio, ne bet kokio,  o į galvą trenkiančio, ir kuo patogiau atsigula krosnyje. Tada paliepia užstumti angą ir visus pašalius iššlaksto alumi arba gira, ir šlaksto ne bet kaip, o šiaudų gniužulu. Vis pamirkydami šlaksto ir šitaip pasidaro garo, kiek širdis geidžia, o tada jau ima pertis. Išlenda išsipėręs žmogus iš krosnies, puola į priemenę ar kiemą vandeniu apsipila. Po to būtinai paguli - ant šiaudais dengto suolo ar grindų. Pailsėjęs nusiprausia prie krosnies šarmu,o jei dar kūną niežtint junta, tai ir vėl į krosnį lenda ir antrą kartą periasi. Kas dėl ligos ar senatvės pats per silpnas krosnin įlįsti, tą kiti ant ližės kaip duonos kepalą paguldoir krosnin įšauna. Paskui jį įlenda kitas žmogus, kuris silpnąjį išperia ir nuprausia".


Didelis rusiškos pirties mėgėjas ir žinovas buvo A. Puškinas, puikiai ją aprašęs poemoje "Ruslanas ir Liudmila". Mėgo pirtį ir I. Turgenevas, L. Tolstojus, A. Kuprinas, V. Giliarovskis ir daugelis kitų rašytojų.


A Suvorovas, vaikystėje ligotas ir silpnas, tik per fizinius pratimus ir pirtį tapo tvirtu ir valingu žmogumi. lki pat senatvės Suvorovas buvo begalo energingas, judrus, kūrybingas ir darbingas. "Pirtyje ant plautų Suvorovas pakeldavo pragarišką karštį, o paskui ant jo išpildavo kokį dešimt kibirų šalto vandens..." -  1842 m. rašė vienas žurnalas.


Pirtis buvo didelė garsaus dainininko F. Šaliapino aistra."Įpratau pertis dar vaikystėje. O vėliau, atvažiavęs į bet kokį miestą, jei tik turėdavau kišenėje kelias kapeikas, eidavau į pirtį..."

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1