Suomiškos pirties istorija

Suomiai įsitikinę, kad jų pirtis sauna yra geriausia pasaulyje, o pirties procedūros - tobuliausios ir naudingiausios žmogui. Suomiai mano, kad vis didėjant gyvenimo tempui, nuolat skubant, žmogui būtina atstatyti jėgas ir atpalaiduoti be galo įtemptus nervus, o tai galima padaryti tik pirtyje, ir ne bet kokioje, o saunoje.
Suomiai naudojasi sauna jau apie du tūkstančius metų. Suomių nacionaliniame epe "Kalevala" pasakojama, kokie užkietėję pirties mėgejai buvę epo herojai. Tautosaka byloja, kad sauna visuomet buvusi svarbi suomių gyvenime. Saunose gimdavo vaikai, prieš eidama prie altoriaus, saunoje išsimaudydavo nuotaka, senius nešdavo į sauną numirti. Sauna apgaubta ir daugybės prietarų: joje šlovindavo protėvių vėles, išvarydavo piktąsias dvasias... Sauna buvo geriausia priemonė nuo ligų apsiginti.
Sena suomių patarlė sako: "Jet nuotaika bIoga ir nepadeda net sauna - kitų priemonių nebėra". Ir mūsų laikais suomiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be pirties, nes sauna -  puikaus poilsio ir apmąstymų  vieta, protinių, fizinių jėgų atstatymo būdas, nervų nuraminimo priemonė.
Suomijoje yra kelios saunų rūšys. Dauguma tyrinėtojų yra tos nuomonės, kad seniausiais laikais beveik visa ar bent didžioji saunos dalis būdavo įrengiama po žeme (tokios pirtys egzistavusios jau tada, kai žmonės dar gyveno urvuose). Ir dabar tokios pirtys tebestatomos vienkiemiuose bei nedideliuose kaimuose. Vis dėlto tipiškiausia Suomijos sauna - rąstinis vieno kambario būstas, pastatytas tarp medžių ant upės, ežero ar kito vandens telkinio kranto.
Kažkada suomių, kaip ir kitų tautų, pirtys buvo dūminės. Vėliau "dūminę sauną" pakeitė pirtys su dūmtraukiais (kai kurie konservatyvesni pirčių mėgėjai mano, kad dūmai - būtinas saunos atributas, ir nesiperia pirtyje be dūmų).
Šiuolaikinės pirtys (įstaigose, viešbučiuose, klubuose, sparto kompl ksuose, Iigoninėse) apšildomos elektra, įrengti distanciniai temperatūros regultatoriai ir automatiniai vandens jungikliai , bet didžioji dalis saunų, ypač kaimo vietovėse,statoma senoviškai. DaugeIis garo pirčių mėgėjų ten, kaip ir pas mus vanojasi beržinėmis ar ąžuolinėmis vantomis. Išsipėrę ilsisi gryname ore, maudosi ežere ar upėje, o žiemą voliojasi sniege ar šoka eketėn. Tačiau nemaža suomių nepripažįsta nei vantų, nei garų - mėgsta prakaituoti sausame įkaitintame ore (o po to maudosi vėsiame baseine ar natūraliame vandens telkinyje).
Suomiai visaip reklamuoja sauną - geriausią kūno ir dvasios stimuliatorių. Specialistai mano, kad už puikius rezultatus ekonomikoje, moksle, mene ir sporte suomiai turi būti dėkingi...saunai. Dabar kiekvienuose namuose yra nors mažytė sauna, o didelės visuomeninės pirtys veikia nuo ryto iki vakaro. Pridursime, kad vienintelis pasaulyje pirties muziejus yra Suomijoje. Jis įrengtas po atviru dangumi, užima beveik 10 hektarų, o seniausias eksponatas - suomiška pirtis, statyta 1764 m.
1987 m. buvo minimas suomių "Saunos" draugijos 50-metis ir tarptautinės to paties pavadinimo organizacijos 10-metis. Šios draugijos ne tik vienija pirties mėgėjus ir entuziastus, bet ir tiria pirties poveikį žmogaus fiziologijai, leidžia "Saunos" žurnalą, organizuoja saunų parodas, tarptautinius kongresus.
Suomių pirties terminė charakteristika: esant 5-25 proc. sąlyginiam oro drėgnumui, temperatūra turi būti 90-130°C. Sausas oras palengvina išskirti šilumą, lengviau pakeliama aukšta temperatūra. Tai labai naudinga vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Norint, kad nebyrėtų vantų lapai (suomiai periasi tik beržinėmis vantomis), pirties sienos šiek tiek apšlakstomos vandeniu.

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1